štikinėti

štikinė́ti, -ė́ja, -ė́jo SlavXIII16, NdŽ, KŽ 1. tr., intr. spėlioti: Ans štikinė́ja motrišką, nebe anštiks, kuri norės su juomi šokti, myluotis J. Eikiam štikinėti, a lyčnas a pora Slnt. Štikinė́jom štikinė́jom i neančtikom, kas buvo atejęs KlvrŽ. Valsčius visą pusmetį pirm rinkimų tarp savęs šnekėjosi ir štikinėjo, ką reikės išrinkti į staršinas rš. 2. intr. A1884,82 aiškinti ateitį iš tam tikrų ženklų, burti: Jie (žyniai) lėmė, štikinėjo, būrė, vardavo, šventė, ko svietas geidavo S.Dauk. Pradėjo važiuoti ponai štikinėti J.Jabl. \ štikinėti; apštikinėti